Loterijos atsiradimo istorija
Pirmosios loterijos, pasak istorinių šaltinių, įvyko Kinijoje – tai buvo keno loterijos žaidimas, rasti jo popieriaus gabalėliai. Manoma, kad šios loterijos padėjo finansuoti Didžiosios kinų sienos statybas.
Homero „Iliadoje“ minima, kad į Agamemnono šalmą buvo dedami akmenys, pagal kuriuos buvo sprendžiama, kas kovos prieš Hektorą.
Pirmosios žinomos loterijos Europoje vyko Romos imperijoje – tai buvo pramoga vakarienės metu. Kiekvienas svečias gaudavo po bilietą, o prizais buvo tokie reikmenys kaip stalo įrankiai. Visgi tai buvo tarsi turtingųjų dosnumo išraiška, o ne tikroji loterijos atsiradimo istorija.
Loterija, kurios metu buvo parduodami bilietai, pirmą kartą įvyko Cezario iniciatyva, renkant pinigus Romos miesto atkūrimui. Visgi ir tai nebuvo tikros loterijos su adekvačiais prizais.
Tikrosios loterijos buvo pradėtos vykdyti viduramžiais – XV-ajame amžiuje. Vis dėlto skirtingi šaltiniai teigia kitaip. Bet kokiu atveju, tokios loterijos, kokios jos yra šiuo metu, atėjo tik su laiku, po truputį tobulėjant, o konkreti loterijos atsiradimo istorija nėra žinoma. Šiais laikais virtualūs loterijos internete bilietai yra patys populiariausi.
Loterijos istorija Lietuvoje
Lietuvos loterijos istorija prasideda nuo paprastų spėjimų loto ir „Bingo“ salonų. Pionieriai buvo „Sportloto“ Lietuvos padalinys (1984 m.), tačiau tiksliai būtų sakyti, kad loterijos istorija Lietuvoje prasideda ir tęsiasi „Olimpinės fėjos“ dėka.
Na, o didžiosios loterijos prasidėjo noro finansuoti Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto tikslo nešti trispalvę Barselonoje.
Tuometinis Kūno kultūros ir sporto komiteto vyr. buhalteris Antanas Muraška nusprendė žinąs, kaip surasti finansavimą. Jis nuvyko į Ukrainą, kur surado galimybę atspausdinti pirmuosius loterijos bilietus ir automobilio bagažinėje juos parsivežė į Lietuvą. Pirmoji loterija „Olimpas“ turėjo nedidelius piniginius prizus. Na, bent jau taip mums atrodytų šiuo metu. Tais laikais tai buvo dideli prizai – keturi „Opel Kadett“ automobiliai.
Taip ir prasidėjo loterijos istorija Lietuvoje. Tai nebuvo vienintelis tiražas. LTOK nuspręsta, kad loterijos ir toliau turėtų finansuoti olimpinį judėjimą ir taip buvo įsteigta „Olifėja“.
To nepakako, nes pagal tuometinę tvarką licenciją buvo galima gauti tik pardavimams iki 10 mln. litų per metus. Būtent dėl šios priežasties „Olifėjai“ reikėjo partnerių – taip prasidėjo bendradarbiavimas su IGT – tarptautine kompanija, besispecializuojančia lošimuose.
Tuomet sekė 200 terminalų įrengimas. Mažas skaičius, lyginant su dabartiniais 2400.
Po visų šių pokyčių loterijos istorija Lietuvoje buvo pažymėta „Keno“ ir „Jėga“ loterijų gimimu.
Galiausiai buvo pradėta „Teleloto“ loterija, kuri iki šiol yra didžiausia lietuviška loterija, išlaikanti savo pozicijas.
Loterijos veikimo principas
Žiniasklaidoje matant milžinišką laimėjimą, kartais pasidaro itin įdomu, koks yra loterijos veikimo principas. Kaip loterija išlieka, išmokėjusi daugiamilijonines sumas?
Visgi pradėti reikėtų nuo tikimybių. Pavyzdžiui, jei norite laimėti loteriją ir turite paeiliui pasirinkti 6 skaičius iš 50, o pasirinkimo tvarka nėra svarbi, tuomet tikimybė atspėti bent vieną skaičių yra 6 iš 50 arba, kitaip sakant, 8,33 prie 1. Panašiu principu skaičiuojame toliau, o galiausiai visų skaičių tikimybes sudauginame ir sužinome, kokius šansus turime atspėti visus 6 skaičius ir laimėti aukso puodą.
Visos loterijos yra paremtos tikimybių principu, o tikimybė laimėti patį didžiausią prizą būna vienas iš milijonų (priklausomai nuo loterijos sistemos).
Didžiausios pasaulio loterijos siūlo laimėjimą išmokėti vienu iš dviejų būdų – arba visą sumą iškart (taip sumokama mažesnė suma), arba dalimis per ilgą laikotarpį (tuomet suma būna didesnė).
Pačios loterijos išgyvena, nes įprastai turi pinigų rezervą išmokėjimui bei ganėtinai greitai papildo savo biudžetą. Įprastai į loterijos prizinį fondą patenka apie 50 proc. gautų pajamų, o likusi dalis lieka organizatoriams, platintojams, reklamai ir kitoms reikmėms. Toks jau tas loterijos veikimo principas.
Nederėtų pamiršti ir apie kartais taip nuliūdinančius mokesčius. Laimėtus didelius prizus reikia deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Lietuvoje mokesčius reikia sumokėti nuo 1 000 eurų laimėjimo per mokestinį laikotarpį. Nuo apmokestintų laimėjimų sumos mokamas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Didžiausi loterijų laimėjimai
Be didelių laimėjimų turbūt nebūtų ir loterijų. Vis dėlto laimėjimų dydžiai stipriai skiriasi, priklausomai nuo šalies turtingumo bei pačios lošimų kultūros.
Na, o pati didžiausia loterijos kultūra yra Jungtinėse Amerikos Valstijose – joje ir išmokami patys didžiausi laimėjimai.
Pagal šiuolaikinių loterijų statistiką, net 36 loterijos baigėsi su išmokėtu pagrindiniu prizu, viršijančiu 300 milijonų JAV dolerių. Pats didžiausias laimėjimas – 2016 metais „Powerball“ žaidime. Tuomet 3 laimingiesiems bilietams buvo išmokėta iš viso 1,586 milijardo JAV dolerių – kiekvienam po daugiau nei 500 milijonų.
Kiti laimėjimai gerokai mažesni, jei žiūrėtume į bendrą prizinio fondo dydį. Vis dėlto 2017 metais toje pačioje „Powerball“ loterijoje vienam žmogui pavyko laimėti 758 milijonus dolerių!
Kitas didžiausias laimėjimsi – kitoje JAV loterijoje, „Mega Millions“ – 1.53 milijardai dolerių.
Europa gali pasigirti dar didesniu laimėjimu Ispanijos loterijoje „ElGordo“, kurioje buvo laimėta 3 milijardai.
Populiariausios loterijos Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.